Kia Motors

„Kia Motors“

Forma	Akcinė bendrovė
Pramonė	Automobilių
Įkurta	1944 m.
Centrinė būstinė	Seulas  Pietų Korėja
Svarbiausi darbuotojai	Song Ho-Sung (prezidentas ir CEO)
Darbuotojų	>51 000 (2019)
Padaliniai	Kia America Kia Canada Kia India Kia Central & South America Kia Middle East/Iran Kia Europe Kia Mexico
Tinklalapis	www.kia.com

„Kia Motors“ (kor. 기아자동차 주식회사 / 起亞自動車株式會社), buvusi Kyungsung Precision Industry ir Kia Motors Corporation) – tarptautinė Pietų Korėjos bendrovė, kurios centrinė būstinė įsikūrusi Seule. Tai yra antras pagal dydį korėjiečių automobilių gamintojas po patronuojančios įmonės „Hyundai Motor Company“. Turi 14 automobilių gamyklų įvairiose šalyse (daugiausia Pietų Korėjoje, Kinijoje, Meksikoje, JAV, Slovakijoje), kur gamina „Kia“ markės lengvuosius ir komercinius automobilius, autobusus.^[1]

2018 m. „Kia Motors“ pagamino daugiau kaip 2,8 mln. automobilių, bendrovės pajamos siekė 48,3 mlrd. JAV dol. 2019 m. joje dirbo daugiau kaip 51 000 darbuotojų.^[1] Pagrindinės rinkos – Pietų Korėja, JAV, Vakarų Europa, Kinija, Indija. 2022 m. „Forbes Global 2000“ didžiausių pasaulio akcinių bendrovių sąraše „Kia“ užėmė 283 vietą.^[2]

Nuo 1997 m. „Kia“ priklauso „Hyundai Motor Group“. Didžiausi akcininkai 2022 m. buvo „Hyundai Motor“ (33,8 %) ir Korėjos nacionalinė pensijų tarnyba (7,04 %).^[3] Pasak įmonės atstovų, pavadinimas „Kia“ susijęs su kinų-korėjiečių rašmenimis 起 (ki, 'kilti') ir 亞 (iš 亞細亞, 'Azija'). Įmonės pavadinimas maždaug verčiamas, kaip „kylantis iš (Rytų) Azijos“.^[4]

„Kia“ buvo įkurta 1944 m. kaip „Kyungsung Precision Industry“, plieninių vamzdžių ir dviračių dalių gamintoja. 1951 m. pagamino pirmąjį korėjietišką dviratį. Tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Kia Industries“. Vėliau ji gamino „Honda“ licencijuotus mažuosius motociklus (pradedant 1957 m.) ir „Mazda“ licencijuotus sunkvežimius (nuo 1962 m.) bei lengvuosius automobilius (nuo 1974 m.). 1973 m. bendrovė atidarė savo pirmąją automobilių surinkimo gamyklą „Sohari“. „Kia“ gamino mažus, „Mazda“ pagrindu pagamintus „Brisa“ serijos automobilius iki 1981 m. Pietų Korėjos vyriausybė privertė „Kia“ sustabdyti automobilių gamybą 1981 m., įvertindama Korėjos automobilių rinką kaip per daug konkurencingą.^[5] Dėl šios priežasties „Kia“ atsisakė lengvųjų automobilių ir visą dėmesį skyrė lengviesiems sunkvežimiams. 1982 ir 1983 m., įsigaliojus draudimui, „Kia“ surinko dar kelis šimtus automobilių, tačiau 1984 ir 1985 m. lengvųjų automobilių nebuvo pagaminta. 1986 m. vyriausybė leido įmonei atnaujinti gamybą, sutikus gaminti „Ford Festiva“ eksportui.^[5]

Prieš priverstinį 1981 m. uždarymą „Kia“ gaminamų lengvųjų automobilių parką papildė dviem kitais užsienio modeliais, surinktais pagal licenciją: „Fiat 132“ ir „Peugeot 604“. Šių automobilių mazgų surinkimo komplektus buvo leista importuoti tol, kol „Kia“ eksportavo penkis automobilius kiekvienam atvežtam „Fiat“ ar „Peugeot“ modeliui („Hyundai“ turėjo atitikti tą patį reikalavimą).^[6]

Nuo 1986 m. „Kia“ vėl prisijungė prie lengvųjų automobilių pramonės, bendradarbiaudama su „Ford“. „Kia“ gamino keletą biudžetinių „Mazda“ modelių, skirtų tiek vidaus rinkai Pietų Korėjoje, tiek eksportui į kitas šalis. Tarp šių modelių buvo „Kia Pride“ – „Mazda 121“ ir „Avella“ prototipas, kuris Šiaurės Amerikoje ir Australijoje buvo parduodamas kaip „Ford Festiva“ ir „Ford Aspire“. Pagrindinis eksportinis modelis buvo „Ford Festiva“.

1992 m. JAV įsteigta „Kia Motors America“. Pirmosios „Kia“ prekės ženklo transporto priemonės JAV 1993 m. buvo parduodamos keturiose atstovybėse Portlande (Oregono valstija). Nuo tada „Kia“ plėtėsi ir į kitus šios šalies regionus. 1994 m. buvo parduodami „Sephia“ modeliai, o po kelerių metų JAV rinkoje pradėta prekiauti „Sportage“ serijos automobiliais. Iki 1995 m. trisdešimtyje valstijų veikė daugiau nei šimtas „Kia“ atstovybių, pardavusių rekordinį 24 740 korėjietiškų automobilių kiekį.

„Kia“ sėkmę lėmė pigi darbo jėga ir draudimas įvežti automobilius į Korėjos rinką. 1988 m. Pietų Korėjoje buvo parduoti tik 305 importuoti automobiliai, tačiau eksportuota daugiau nei pusė milijono, daugiausia pagamintų „Hyundai“ ir „Kia“. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje ši tendencija ėmė nykti, nes buvo sušvelninti importo apribojimai, o darbuotojų streikai įtakojo atlyginimų padidėjimą. Įmonė rėmėsi investicijomis didindama gamybą ir eksportą, todėl skola sparčiai augo. Iki 1997 m. liepos mėnesio finansiniai įsipareigojimai pasiekė 5,7 mlrd. JAV dol., pajamos sumažėjo nuo 8 mlrd. 1995 m. iki 4 mlrd. JAV dol. 1997 m., o tai jau tęsėsi trečius metus iš eilės.^[7] Per Azijos finansų krizę 1997 m. tai baigėsi bankrotu.

1998 m. pasiektas „Kia“ susitarimas su „Hyundai Motor Company“ dėl veiklos diversifikavimo ir nuosavybės teisių dalies. 1998 m. „Hyundai Group“ įsigijo kontrolinį „Kia“ akcijų paketą, aplenkdama „Ford Motor Company“, kuriai priklausė „Kia Motors“ dalis nuo 1986 m.^[7] Po vėlesnių sandorių „Hyundai“ kompanijai priklausė maždaug trečdalis „Kia“ kapitalo.

Nuo 2005 m. „Kia“ daugiausia dėmesio skyrė Europos rinkai, o automobilių dizainą laikė „pagrindiniu ateities augimo varikliu“. 2006 m. vyriausiuoju automobilių projektų dizaineriu pasamdė Peterį Šrejerį, dirbusį vokiečių bendrovėse „Audi“ ir „Volkswagen“. Jis sukūrė naujas automobilių radiatorių groteles, žinomas kaip „Tigro nosis“.^[8] 2006 m. spalio mėn. „Kia Motors America“ Vest Pointe, Džordžijos valstijoje, pradėjo statyti automobilių gamybos įmonę, investuodama 1 mlrd. JAV dol. Ji atidaryta 2010 m. vasarį, „Kia“ išlaikant 15-uosius augimo metus iš eilės, kai JAV didėjo jos užimamos transporto priemonių rinkos dalis.

2021 m. pradžioje „Kia“ pradėjo naudoti naujo dizaino įmonės logotipą.

1992 m. Kalifornijoje, Irvine, buvo įkurta „Kia Motors America“ (KMA), tapusi bendrovės pardavimų, rinkodaros ir distribucijos padaliniu Amerikoje. Padalinyje per daugiau nei 755 pardavėjus siūloma visa transporto priemonių modelių eilė. Pirmieji du modeliai, pasirodę JAV rinkoje 1993 m., buvo „KIA Sephia“ ir „Kia Sportage“ 4x4, pristatyti keturiose atstovybėse Portlande, Oregone. Kiti du modeliai per trumpą laiką pelnė pripažinimą JAV: 2018 m. „Stinger“ sedanui skirti „J. D. Power“ inžinerijos ir „Business Insider“ metų automobilio įvertinimai. 2020 m. „Telluride“ kelis kartus laimėjo svarbių rinkos apžvalgos organizacijų, tokių kaip „Kelley Blue Book“, „MotorTrend“, įvertinimus. „Hispanic Motor Press“ taip pat atkreipė dėmesį į „Telluride“, kaip geriausią metų SUV visureigį.

2009 m. „Kia“ pradėjo automobilių gamybą Vest Pointe, Džordžijoje. Nors krosoveris „Kia Sorento“ iš pradžių buvo vienintelis čia surenkamas modelis, nuo to laiko gamykla išplėtė savo gamybos linijas, įtraukdama vidutinio dydžio sedaną „Kia Optima“, kuris nuo 2011 m. parduodamas kaip „K5“. 2019 m. pristatytas SUV krosoveris „Kia Telluride“. Vest Pointe iki 2019 m. rudens iš viso pagaminta daugiau nei 3 milijonai šių trijų modelių automobilių. Pastaraisiais metais čia nuo konvejerio nuriedėjo po 340 000 transporto priemonių kasmet, tarp kurių daugiausia krosoverių „Telluride“ ir „Sorento“.^[9]

„Kia Canada“ buvo įkurta 1999 m. kaip „Kia Motors Corporation“ dukterinė įmonė, aptarnaujanti Kanados rinką. Jos būstinė yra Misisogoje, Ontarijo provincijoje, kur dirba apie 180 žmonių. „Kia Canada“ geriausiai žinoma dėl savo vidutinės klasės SUV automobilių ir krosoverių, elektrinių transporto priemonių bei įkraunamų hibridų. 2021 m. „Kia Canada“ pristatė naują logotipą ir šūkį „Judėjimas, kuris įkvepia“. Šiuo laikotarpiu „Kia Canada“ pardavė beveik 80 000 automobilių per metus.^[10]

„Kia Central & South America Corp.“ padalinys atsakingas už pardavimus ir rinkodarą 43 šalyse Centrinėje ir Pietų Amerikoje (įskaitant Braziliją) bei Karibų jūros regione. Regioninė būstinė įsikūrusi Majamyje, Flotidos valstijoje (JAV).

Meksikos šiaurės rytinėje Nuevo Leono valstijoje „Kia“ pastatė 1 mlrd. JAV dol. vertės gamyklą, kuri per metus gamino po 300 000 automobilių. Išsami informacija apie gamyklą, pastatytą Peskuerijos mieste mieste, buvo atskleista per bendrą spaudos konferenciją, kurią 2014 m. rugpjūčio 28 d. Meksike surengė „Kia“ generalinis direktorius Hyoung-Keun Lee ir Meksikos prezidentas Enrique Peña Nieto.^[11] Gamykla turėjo būti užbaigta 2016 m. pirmąjį pusmetį, nors statybas lydėjo nesutarimai dėl žemės išpirkimo, vietinių ��Kia“ interesų.

„Kia Europe“ pardavimų ir rinkodaros padalinys automobiliais Europoje prekiauja nuo 1991 m. pirmojo pusmečio. Veiklą formaliai pradėjo 1995 m., įsikurdamas Noi Vulmstorfe netoli Hamburgo (Vokietija). 1997 m. „Kia“ perkėlė savo Europos būstinę į Brėmeną, o dėl logistinių priežasčių maždaug nuo 2005 m. bazavosi Ešborne netoli Frankfurto. 2007 m. „Kia“ atstovybė įsikėlė į naują, specialiai pastatytą objektą, esantį šalia Frankfurto mugės centro.

1991 m. pradėjusi veiklą Europoje, „Kia“ iš pradžių pardavinėjo tik superminio segmento „Kia Pride“ – devintojo dešimtmečio pabaigos „Mazda 121“ versiją, kuri tapo populiaria tarp pirkėjų. Iki 1991 m. pabaigos „Kia“ Jungtinėje Karalystėje pardavė beveik 1 800 „Pride“ automobilių. Per metus šis skaičius padvigubėjo, o 1993 m. padidėjo iki beveik 5500 vienetų. Tačiau dešimtmečio pabaigoje pardavimai sumažėjo, o 2000 m. gegužę pagaliau buvo paskelbta apie gamybos pabaigą, o jo įpėdinis „Kia Rio“ rinkoje nepasirodė dar metus.

1995–1999 m. „Karmann“ gamykloje Osnabriuke, Vokietijoje, buvo gaminami pirmosios kartos „Sportage“ visureigiai su vairu kairėje ir dešinėje. Jie buvo populiarūs visoje Europoje, tačiau nuo 2002 m. „Kia“ sulaukė daugiau pardavimų šio segmento automobilių rinkoje, nes buvo pristatytas didesnis „Sorento“. Nuo 1999 m., kol modelio gamyba nebuvo nutraukta 2003 m., visa „Sportage“ gamyba grąžinta į Pietų Korėją.

Europai pristatomas asortimentas taip pat išsiplėtė 1994 m. pavasarį, kai „Kia“ pradėjo importuoti „Mentor“, priklausantį vidutinio dydžio hečbekų ir sedanų gamai. Būdamos nebrangios, su geros komplektacijos įranga, šios mašinos buvo parduodamos kaip alternatyvos „Ford Escort“ ir „Vauxhall/Opel Astra“ markėms.

1999 m. atnaujinus „Kia“ kėbulo išvaizdą, sedanui buvo paliktas „Mentor“ vardas, tačiau hečbekas pervadintas į „Shuma“. Šie modeliai buvo parduodami iki 2004 m., kol nebuvo pristatytas naujesnis „Cerato“, tapęs „Kia“ vienu iš pirmųjų rimtų konkurentų pagrindiniams rinkos prekės ženklams. „Clarus“ sedanas ir „Sedona“ vienatūris taip pat buvo pristatyti Jungtinės Karalystės rinkai 1999 m., padėję auginti „Kia“ populiarumą.

Nepaisant to, kad „Kia“ asortimentas išaugo nuo vieno modelio 1993 m. iki trijų 1995 m. pabaigoje, Didžiojoje Britanijoje pardavimai iš tikrųjų sumažėjo nuo beveik 5 500 automobilių 1993 m. iki mažiau nei 4 000 kitais metais. 1998 m. „Kia“ ateitimi britų rinkoje buvo suabejota, kai ji pardavė mažiau nei 3 000 transporto priemonių iš viso savo asortimento – prasčiausiai per visus metus. „Kia“ neįžengė į Europos didelių šeimyninių automobilių rinką, kol 1999 m. nebuvo pristatytas keturių durų sedanas „Clarus“. Bendrovė metus atsiliko nuo gamybos grafiko dėl finansinių sunkumų, su kuriais „Kia“ susidūrė prieš ją perimant „Hyundai“. Šis automobilis savo dydžiu buvo panašus į „Ford Mondeo“ ir „Opel/Vauxhall Vectra“, tačiau jį iš tikrųjų buvo pigiau įsigyti, nei mažesnius „Focus“ ir „Opel Astra“. Korėjietiškas automobilis pasižymėjo erdviu interjeru, dideliu bagažo skyriumi, konkurencinga kaina ir aukštu įrangos lygiu. Jis buvo šiek tiek patrauklesnis, kad nukreiptų pirkėjus nuo žinomų Europos prekių ženklų, tokių kaip „Ford“, „Vauxhall/Opel“ ir „Peugeot“.

2001 m. pristatytas jo įpėdinis „Magentis“ vis dar nebuvo toks populiarus, kaip „Kia“ tikėjosi, nors už mažiau nei 14 000 svarų prašomą kainą pasiūlė pigiausią automobilį su V6 varikliu Jungtinėje Karalystėje. Tai buvo pakankamai reta, kad šešių cilindrų automobilis kainuotų mažiau nei 20 000 svarų.

„Kia“ į vienatūrių rinką atėjo 1999 m. su „Sedona“ modeliu. Pristatymo pradžioje tai buvo mažiausios kainos pilno dydžio keleivinis automobilis, parduodamas Jungtinėje Karalystėje. Išplėstas asortimentas ir augantys pardavimai lėmė didėjantį „Kia“ populiarumą tarp britų pirkėjų. Iki 2009 m. „Kia“ buvo įsitvirtinęs kaip populiarus prekės ženklas Didžiojoje Britanijoje, kuomet pardavimai pirmą kartą peržengė 50 000 automobilių barjerą. Prekės ženklo dalis naujų automobilių rinkoje sudarė daugiau nei 2 %. Populiariausiu modeliu tapo „Picanto“, kurių parduota beveik 17 000 vienetų.^[12]

2006 m. pabaigoje „Kia“ atidarė gamyklą, kainavusią apie 1,7 mlrd. eurų, Žilinoje (Slovakija). Buvo gaminami „Kia Ceed“, „Kia Sportage“ ir „Kia Venga“ modelių automobiliai, taip pat septyni skirtingi varikliai. 2016 m. pagaminta 339 500 automobilių ir 612 915 variklių. Gamykla užėmė 166 ha plotą, 2016 m. pabaigoje dirbo 3 625 darbuotojai.^[13] Santykinai mažas darbuotojų, dirbančių trimis pamainomis, skaičius susijęs su aukštu gamybos automatizacijos lygiu ir didele integracija su tiekėju „Mobis Slovakia“. 2016 m. „Kia Motors Slovakia“ pajamos siekė 5,56 mlrd. eurų. Nors Europos automobilių rinka išgyveno sunkumų laikotarpį, 2013 m. „Kia“ skelbė padidinusi pardavimus.

„Kia“ gamykla Slovakijoje gamino automobilius visiems Europos atstovams, įskaitant ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.^[14]

2019 m. liepos mėn. įmonė įžengė į Indijos rinką su kompaktiniu visureigiu „Kia Seltos“. Andhra Pradešo valstijos vyriausybei pasirašius su kompanija susitarimo memorandumą, pastatyta gamykla netoli Penukondos. Metinis gamybos pajėgumas numatytas 300 000 automobilių.^[15] „Kia“ įsipareigojo investuoti 1,1 mlrd. JAV dol., kad plėtotų veiklą Indijoje, įskaitant investicijas į daugiau nei 250 klientų aptarnavimo, pardavimo ir atsarginių dalių tiekimo įstaigų.

2020 m. liepos 31 d. „Kia“ viršijo 100 000 automobilių pardavimus Indijoje ir tapo greičiausiai tai pasiekusiu automobilių gamintoju.^[16]

Pakistane veikia automobilių surinkėjas ir platintojas „Lucky Motor Corporation“ (LMC), priklausantis „Yunus Brothers Group“. Iš pradžių žinoma kaip „Kia Lucky Motors Pakistan“, įmonė pradėjo pardavinėti automobilius 2018 m., kai Pakistane pristatė savo modelį „All New Grand Carnival“. 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį pasirodė du nauji vietinės gamybos „Kia Sportage“ ir „Kia Picanto“. 2020 m. įmonė pakeitė pavadinimą į „Lucky Motor Corporation Limited“, nes į savo gamybos ir platinimo Pakistane verslą įtraukė „Peugeot“ markę. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį „Lucky Motors“ padidino „Kia“ automobilių kainas, visų pirma dėl vyriausybės įvestų didelių mokesčių. Šis staigus kainų kilimas neigiamai paveikė transporto priemonių prieinamumą plačiajam klientų ratui, todėl bendrovės pardavimų rodikliai smarkiai sumažėjo.^[17]

„Kia“ valdė 30 % „Hyundai Motor Manufacturing Rus“ gamyklos Sankt Peterburge akcijų. Gamykla buvo parduodama 2023 m. pabaigoje dėl sankcijų režimo, susijusio su 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Sutartyje numatyta dvejų metų atpirkimo sąlyga. 2022 m. įmonės pajamos siekė 111 mlrd. rublių.^[4]

„Kia Motors“ taip pat specializuojasi įvairių rūšių karinių transporto priemonių su specialia įranga gamyboje. Įsikūrus „Kia Heavy Industry“ (dabar žinomai kaip „Hyundai Wia“), Pietų Korėjos vyriausybė nuo 1976 m. patvirtino bendrovę kaip išskirtinę karinių transporto priemonių gamintoją. Pastaraisiais metais Pietų Korėjos karinėms pajėgoms „Kia“ kūrė „Kaiser Jeep M715“ tipo automobilį pavadinimu „KM450“ pagal JAV suteiktą licenciją. „Kia“ taip pat yra buvusios „Asia Motors“ gamyklos Kvangdžu savininkė.

Vikiteka: Kia Motors – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.